Turite santaupų banke? Įspėja apie problemą, kuri paliečia daugelį

Lietuvos gyventojų santaupos bankuose pasiekė rekordines aukštumas – jų suma jau siekia apie 31 mlrd. eurų. Tačiau maždaug du trečdaliai šių pinigų neuždirba jokių palūkanų, todėl dėl infliacijos palaipsniui praranda savo vertę.

Lietuvos bankas ragina ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, o tarp siūlomų sprendimų – valstybės obligacijos ir investicijos į šalies gynybos bei ekonomikos projektus.

Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams vis aktualesnis tampa ir taupymo klausimas. Didėjančios maisto, šildymo, elektros bei kitų būtiniausių paslaugų kainos verčia atidžiau planuoti išlaidas. Vis dėlto finansų specialistai primena, kad vien kaupti pinigus nepakanka – svarbu pasirūpinti, jog santaupos kuo mažiau nuvertėtų.

Bankuose laikomi milijardai neuždirba palūkanų

Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus pateiktais duomenimis, iš maždaug 31 mlrd. eurų gyventojų indėlių apie 20 mlrd. eurų laikoma sąskaitose, kuriose pinigai neuždirba palūkanų.

Tai reiškia, kad nors santaupų suma nesikeičia, jų perkamoji galia dėl infliacijos mažėja. Pavyzdžiui, jeigu kainos per metus padidėja 3 proc., už tuos pačius 10 000 eurų galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų nei anksčiau.

Viena priežasčių, kodėl gyventojai neskuba investuoti, yra palyginti nedidelės terminuotųjų indėlių palūkanos. Be to, žmonės baiminasi ilgesniam laikui įsipareigoti ir prarasti galimybę prireikus greitai pasinaudoti savo pinigais.

Papildomų lėšų bankų sąskaitose atsirado ir dėl antrosios pensijų pakopos pokyčių. Pateiktais duomenimis, apie 1,6 mlrd. eurų iš pensijų fondų buvo perkelta į gyventojų sąskaitas.

Siūlo gyventojams skolinti pinigus valstybei

Lietuvos bankas siūlo aktyviau pritraukti gyventojų santaupas per mažmenines valstybės obligacijas. Tokiu būdu žmonės galėtų skolinti pinigus valstybei ir už tai gauti palūkanas.

G. Šimkaus vertinimu, gyventojams galėtų būti siūlomos konkurencingos palūkanos, artimos toms, kurias Lietuva moka tarptautinėse finansų rinkose. Pateiktais duomenimis, valstybės skolinimosi kaina jose viršija 4 proc.

Pavyzdžiui, investavus 10 000 eurų su 4 proc. metinėmis palūkanomis, per metus būtų galima uždirbti 400 eurų prieš mokesčius.

Valstybei papildomų finansavimo šaltinių taip pat reikia. Šiemet planuojama pasiskolinti apie 11 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis bus skirta biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti.

Santaupas siūloma nukreipti ir į gynybą

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė gyventojų lėšas pritraukti per nacionalinį plėtros banką „ILTE“. Pinigai galėtų būti naudojami gynybos, ekonomikos stiprinimo ir kitiems svarbiems valstybės projektams.

Pagal šią idėją gyventojai galėtų gauti iki 3 proc. metinių palūkanų. Tačiau kol kas neaišku, ar toks modelis bus įgyvendintas.

Tuo metu Vyriausybėje svarstoma, kaip paskatinti aktyvesnį investicinės sąskaitos naudojimą. Šia galimybe, pateiktais duomenimis, naudojasi apie 26 tūkst. gyventojų.

Finansų specialistai primena, kad santaupas galima laikyti terminuotuosiuose indėliuose, investuoti į obligacijas ar investicinius fondus. Vis dėlto kiekviena priemonė pasižymi skirtinga rizika ir galima grąža.

Svarbiausia įvertinti, kada pinigų gali prireikti, ir neinvestuoti viso finansinio rezervo. Nors didesnės palūkanos gali padėti sumažinti infliacijos poveikį, jos ne visada garantuoja, kad santaupų perkamoji galia išliks nepakitusi.