yventojams – nerimą keliantys duomenys: euro zonoje kainos kyla itin sparčiai

Rugsėjį euro zonoje infliacija paspartėjo labiau, nei prognozavo ekonomistai. Preliminariais Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija pasiekė 3,8 proc., nors rugpjūtį siekė 3,2 proc.

Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo smarkiai pabrangusi energija, tačiau sparčiau kilo ir maisto bei paslaugų kainos.

Ekonomistai prognozavo, kad rugsėjį infliacija padidės iki 3,7 proc., tačiau faktinis rodiklis šiek tiek viršijo lūkesčius. Tai rodo, kad kainų spaudimas euro zonoje išlieka stiprus, o gyventojų perkamoji galia ir toliau susiduria su iššūkiais.

Energijos kainos išaugo beveik penktadaliu

Didžiausias kainų šuolis rugsėjį užfiksuotas energijos sektoriuje. „Eurostat“ duomenimis, energijos kainos per metus padidėjo net 18,8 proc.

Šis augimas turėjo reikšmingos įtakos bendram infliacijos rodikliui. Brangstant elektrai, dujoms ir degalams, didėja ne tik gyventojų išlaidos, bet ir įmonių gamybos bei transportavimo sąnaudos. Dalis šių išlaidų ilgainiui gali būti perkeliama į galutines prekių ir paslaugų kainas.

Sparčiau brango ir maistas, alkoholis bei tabako gaminiai. Rugpjūtį šių produktų metinis kainų augimas siekė 1,1 proc., o rugsėjį padidėjo iki 1,4 proc.

Nors šis rodiklis gerokai mažesnis nei energijos sektoriuje, maisto kainų pokyčiai gyventojams ypač svarbūs, nes maisto produktai sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį.

Paslaugų kainų augimas taip pat spartėja

Rugsėjį padidėjo ir bazinė infliacija, kuri apskaičiuojama neįtraukiant energijos, maisto, alkoholio bei tabako gaminių kainų. Ji pakilo nuo 2,4 proc. rugpjūtį iki 2,5 proc. rugsėjį.

Šis rodiklis padeda įvertinti bendresnes kainų tendencijas, nes neapima labiau svyruojančių prekių kategorijų.

Paslaugų sektoriuje metinis kainų augimas paspartėjo nuo 3 proc. iki 3,2 proc. Tuo metu pramonės prekių, išskyrus energiją, kainos kilo šiek tiek lėčiau – jų metinis augimas sumažėjo nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc.

Tai rodo, kad infliacijos spaudimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose išlieka nevienodas.

Ką tai reiškia gyventojams?

Spartesnė infliacija reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą gyventojai gali įsigyti mažiau prekių ir paslaugų. Jeigu darbo užmokestis ar kitos pajamos auga lėčiau nei kainos, namų ūkių perkamoji galia mažėja.

Kainų augimas euro zonoje aktualus ir Lietuvai, tačiau atskirų valstybių infliacijos rodikliai gali skirtis priklausomai nuo vietos ekonominių sąlygų.

Naujausi duomenys svarbūs ir Europos Centriniam Bankui (ECB), kurio vidutinio laikotarpio infliacijos tikslas siekia 2 proc. Rugsėjį užfiksuotas 3,8 proc. rodiklis šį tikslą gerokai viršija.

Tolesnė infliacijos dinamika bus vienas svarbių veiksnių vertinant euro zonos ekonomikos padėtį ir priimant sprendimus dėl pinigų politikos.