Turite nemažai santaupų? Sužinokite, kiek galima uždirbti iš 10 000 eurų indėlio

10 000 eurų santaupų banko sąskaitoje – suma, kurią sukaupę gyventojai neretai susimąsto, kaip ją įdarbinti neprisiimant didelės rizikos. Vienas paprasčiausių būdų – tai terminuotasis indėlis. Tačiau kiek iš tikrųjų galima uždirbti per metus?

Lietuvoje veikiančių bankų pasiūlymai gerokai skiriasi: vienur už 10 000 eurų indėlį galima gauti mažiau nei 200 eurų palūkanų, kitur – daugiau nei 300 eurų. O pasirinkus kredito uniją, metinė grąža gali būti dar didesnė.

Indėlių palyginimo portalo „VisiIndeliai.lt“ duomenys rodo, kad net ir laikant tą pačią pinigų sumą vienodą laikotarpį galutinis uždarbis gali skirtis beveik dvigubai. Todėl prieš sudarant indėlio sutartį verta palyginti ne tik didžiųjų bankų, bet ir mažesnių finansų įstaigų pasiūlymus.

Kiek per metus uždirbtų 10 000 eurų indėlis?

Remiantis mūsų turimais duomenimis, fiziniams asmenims skirtais 12 mėnesių terminuotųjų indėlių pasiūlymais, bankų siūlomos metinės palūkanos siekia maždaug nuo 1,75 iki 3,2 proc.

Pavyzdžiui, banke, kuris moka 1,75 proc. metinių palūkanų, padėjus 10 000 eurų per metus būtų uždirbta 175 eurai. Tuo metu pasirinkus 3,2 proc. palūkanų pasiūlymą, uždarbis padidėtų iki 320 eurų. Skirtumas – 145 eurai, nors indėlio suma ir laikotarpis nesikeičia.

Bankas	Metinės palūkanos	Uždarbis per metus
„Mano bankas“	3,2 proc.	320 Eur
„GF bankas“	3,15 proc.	315 Eur
„RATO bankas“	3,15 proc.	315 Eur
„Fjord Bank“	3,1 proc.	310 Eur
„Urbo bankas“	3 proc.	300 Eur
„Bigbank“	2,9 proc.	290 Eur
„Saldo Bank“	2,7 proc.	270 Eur
„Inbank“	2,5 proc.	250 Eur
„Citadele“	2 proc.	200 Eur
„Finora Bank“	2 proc.	200 Eur
„Artea“	1,95 proc.	195 Eur
SEB	1,75 proc.	175 Eur
„Swedbank“	1,75 proc.	175 Eur
„Luminor“	1,75 proc.	175 Eur

Šis palyginimas atskleidžia svarbią tendenciją – didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nebūtinai siūlo didžiausias indėlių palūkanas. Mažesni bankai, siekdami pritraukti gyventojų lėšų, neretai siūlo konkurencingesnes sąlygas.

Pavyzdžiui, pagal palyginime pateiktas normas 10 000 eurų indėlis „Mano banke“ per metus uždirbtų 320 eurų, o SEB ar „Swedbank“ – 175 eurus. Taigi pasirinkus didesnes palūkanas mokančią finansų įstaigą būtų galima uždirbti maždaug 83 proc. daugiau palūkanų.

Vis dėlto vien palūkanų dydis neturėtų lemti galutinio sprendimo. Svarbu įvertinti, ar indėlį galima nutraukti anksčiau termino, kada išmokamos palūkanos ir kokios papildomos sąlygos taikomos klientams.

Kredito unijos gali pasiūlyti dar daugiau

Gyventojams, ieškantiems didesnės grąžos, verta atkreipti dėmesį ir į kredito unijas. Jos taip pat priima terminuotuosius indėlius, o jų siūlomos palūkanos kai kuriais atvejais viršija komercinių bankų pasiūlymus.

Pagal mūsų duomenų išrašą, Akademinė, Klaipėdos, Raseinių ir „Lito“ kredito unijos už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį siūlė 3,7 proc. metinių palūkanų.

Tai reiškia, kad 10 000 eurų indėlis per metus galėtų uždirbti 370 eurų – 195 eurais daugiau nei banke, mokančiame 1,75 proc. metinių palūkanų.

Kitos kredito unijos taip pat siūlė konkurencingas palūkanas. Pavyzdžiui, Šilutės kredito unijoje jos siekė 3,5 proc., o kredito unijose „Saulėgrąža“ ir „Neris“ – 3,4 proc. Pagal tokias normas metinis uždarbis nuo 10 000 eurų sudarytų atitinkamai 350 ir 340 eurų.

Tačiau kredito unijų atveju būtina atsižvelgti į papildomas sąlygas. Norint tapti kredito unijos klientu, paprastai reikia įgyti jos nario statusą ir įsigyti pajų. Taip pat gali būti taikomi narystės, gyvenamosios vietos ar kiti reikalavimai.

Svarbu ir tai, kad pajus nėra tas pats, kas indėlis. Jam netaikoma įprasta indėlių draudimo apsauga, todėl prieš pasirenkant kredito uniją būtina išsiaiškinti, kokia pajaus suma reikalinga ir kokiomis sąlygomis ją galima susigrąžinti.

Kiek pinigų iš tikrųjų liks po mokesčių?

Vienas dažniausių klausimų – ar už indėlį gautos palūkanos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija rodo, kad gyventojams taikoma 500 eurų metinė neapmokestinamųjų palūkanų lengvata. Ji apima bendrą nustatytų rūšių indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų sumą per kalendorinius metus.

Jeigu žmogus per metus už 10 000 eurų indėlį gauna 320 eurų palūkanų ir neturi kitų į šią lengvatą įskaičiuojamų pajamų, visa suma paprastai lieka jam – gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Jeigu per metus tokių palūkanų gaunama daugiau kaip 500 eurų, lengvatą viršijanti dalis apmokestinama pagal galiojančias gyventojų pajamų mokesčio taisykles. Įprastai taikomas 15 proc. tarifas, tačiau itin didelėms pajamoms gali būti aktualios papildomos apmokestinimo nuostatos.

Taigi vienas 10 000 eurų indėlis, už kurį mokamos 1,75–3,7 proc. metinės palūkanos, paprastai neviršytų 500 eurų ribos. Vis dėlto žmogus, turintis kelis indėlius ar gaunantis palūkanų už obligacijas, turėtų įvertinti bendrą per kalendorinius metus gautų palūkanų sumą.

Kiek iš tiesų vertos uždirbtos palūkanos?

Vertinant indėlio naudą, svarbu nepamiršti infliacijos. Nors bankas po metų gali išmokėti 300 eurų palūkanų, tai dar nereiškia, kad gyventojo perkamoji galia padidėjo tokia pačia suma.

Pavyzdžiui, jeigu metinė infliacija siektų 3 proc., o indėlio palūkanos taip pat būtų 3 proc., nominaliai gyventojas uždirbtų 300 eurų. Tačiau kainoms per metus padidėjus tokiu pačiu tempu, reali sukauptų pinigų perkamoji galia iš esmės nepadidėtų.

Jeigu indėlio palūkanos viršytų infliaciją, santaupos ne tik augtų nominaliai, bet ir didėtų jų perkamoji galia. Priešingu atveju, nepaisant gautų palūkanų, reali pinigų vertė galėtų mažėti.

Būtent todėl indėlis pirmiausia laikomas santykinai saugiu santaupų laikymo ir jų vertės išsaugojimo būdu, o ne priemone dideliam pelnui uždirbti.

Ar saugu banke laikyti 10 000 eurų?

Dar vienas svarbus aspektas – indėlių saugumas. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse tinkami indėliai paprastai draudžiami iki 100 000 eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje.

Tai reiškia, kad 10 000 eurų indėlis įprastai patenka į indėlių draudimo apsaugos ribas, jeigu pasirinkta finansų įstaiga dalyvauja atitinkamoje indėlių garantijų sistemoje, o pats indėlis atitinka draudimo sąlygas.

Svarbu žinoti, kad 100 000 eurų riba taikoma ne kiekvienai sąskaitai atskirai, o bendrai vieno žmogaus tinkamų indėlių sumai toje pačioje kredito įstaigoje.

Prieš padedant pinigus į mažiau žinomą banką ar kredito uniją, verta pasitikrinti, kurioje valstybėje indėlis draudžiamas ir kokios konkrečios apsaugos sąlygos jam taikomos.

Ar verta 10 000 eurų padėti į indėlį?

Vertinant vienerių metų laikotarpį, 10 000 eurų terminuotasis indėlis gali būti racionalus pasirinkimas žmogui, kuris nenori prisiimti didelės investavimo rizikos ir žino, kad šių pinigų artimiausiu metu neprireiks.

Tačiau jeigu santaupos sudaro visą žmogaus finansinį rezervą, visos sumos įšaldymas 12 mėnesių gali būti ne pats patogiausias sprendimas. Netikėtai prireikus pinigų, terminuotojo indėlio nutraukimas prieš terminą dažnai reiškia prarastas sukauptas palūkanas.

Alternatyva gali būti dalį santaupų laikyti lengvai pasiekiamoje sąskaitoje ar kaupiamajame indėlyje, o likusią dalį skirti terminuotajam indėliui. Toks sprendimas leidžia suderinti pinigų prieinamumą ir galimybę uždirbti palūkanų.

Svarbiausia išvada – net ir 10 000 eurų indėlio atveju banko pasirinkimas turi apčiuopiamą finansinę reikšmę. Pagal palyginime nagrinėtas palūkanų normas per metus galima uždirbti nuo 175 iki 320 eurų bankuose, o kai kuriose kredito unijose – iki 370 eurų, neįskaičiavus galimų papildomų išlaidų.

Todėl prieš sudarant sutartį verta skirti laiko palūkanų palyginimui. Net kelių dešimtųjų procentinio punkto skirtumas gali reikšti papildomas dešimtis eurų, o pasirinkus gerokai palankesnį pasiūlymą – ir daugiau nei šimtą eurų papildomų pajamų per metus.