Investavimo ekspertai griauna greito praturtėjimo mitą: daugelis naujokų pakliūva į tuos pačius spąstus

Per pastarąjį dešimtmetį investavimas Lietuvoje tapo populiari tema, tačiau kartu išaugo ir klaidinančios informacijos kiekis. Socialiniuose tinkluose gausu pažadų apie greitą praturtėjimą, treidinimą telefone ir „stebuklingus“ mokymus, žadančius milijonus per kelerius metus.

Profesionalūs fondų valdytojai Lukas Macijauskas ir Artūras Milevskis primena, kad toks turinys dažnai formuoja nerealistiškus lūkesčius ir baigiasi skaudžiais nuostoliais, ypač pradedantiesiems investuotojams.

Kodėl „greiti pinigai“ dažniausiai baigiasi blogai?

Dalis socialiniuose tinkluose matomų istorijų primena realybės šou: ekraną užpildo prabangūs automobiliai, egzotinės kelionės ir tariamai sėkmingi treidinimo sandoriai. Tačiau už šių vaizdų dažnai slepiasi agresyvus mokymų ar rizikingų produktų pardavimas.

Profesionaliems investuotojams nerimą kelia tai, kad toks turinys formuoja įspūdį, jog investavimas – paprastas būdas greitai uždirbti, o ne ilgas ir nuobodesnis kapitalo kaupimo procesas. Statistika rodo visai ką kita: dauguma aktyviai prekiaujančių investuotojų per ilgesnį laiką lieka minuse.

Jungtinėse Amerikos Valstijose forex brokeriai privalo viešai skelbti, kokia dalis jų klientų patiria nuostolius. Daugeliu atvejų nuostolingų sąskaitų dalis viršija 70 proc., o per kelerius metus sėkmingų likusiųjų dalis dar labiau sumažėja.

Investavimas – ne lošimas, o disciplina

Macijauskas ir Milevskis primena, kad investavimas iš esmės yra dabartinio vartojimo atsisakymas dėl didesnių galimybių ateityje. Tai reiškia nuosekliai atsidėti dalį pajamų ir jas įdarbinti finansų rinkose, o ne bandyti „atspėti“ kitą Teslą ar kriptovaliutos šuolį.

Istoriškai pasaulio akcijų indeksai ilguoju laikotarpiu uždirba apie 7–10 proc. per metus prieš mokesčius. Tačiau ši grąža pasiekiama per dešimtmečius, lydima periodinių 20–50 proc. svyravimų. Būtent todėl trumpalaikiai kritimai neturėtų gąsdinti ilgalaikių investuotojų.

Vienas svarbiausių principų – pradėti kuo anksčiau. Net ir nedidelės, bet nuoseklios įmokos per kelis dešimtmečius gali sukaupti kapitalą, artimą viso gyvenimo uždarbiui, jei pinigai investuojami efektyviai ir suvaldomi mokesčiai.

Diversifikacija ir paprasti sprendimai

Pasak investuotojų, didžiausia klaida – koncentruoti visą kapitalą į vieną idėją, sektorių ar madingą priemonę. Vietoje to reikėtų rinktis plačiai diversifikuotus sprendimus, apimančius skirtingas turto klases ir regionus.

Jaunesniems investuotojams racionali strategija – periodiškai investuoti fiksuotą sumą, nepriklausomai nuo rinkos nuotaikų. Tie, kurie turi sukaupę didesnes sumas, turėtų daugiau dėmesio skirti rizikos tolerancijai ir investicijų paskirstymui.

Abu ekspertai pabrėžia, kad investavimas neturi būti kasdienis adrenalino šaltinis. Tai labiau panašu į sistemingą rūpinimąsi sveikata: trumpalaikių stebuklingų rezultatų nežada, bet ilguoju laikotarpiu sukuria didžiausią naudą.