Naujienos

Manote, kad po 40 metų investuoti jau per vėlu? Finansiniai skaičiavimai gali jus gerokai nustebinti

Sulaukus 40-ies pradėti investuoti tikrai nėra vėlu. Svarbiausia – suprasti periodinių investicijų galią, pasirinkti paprastą portfelį ir aiškiai įsivardyti riziką. Paaiškiname, kaip iš kelių dešimčių eurų per savaitę per du dešimtmečius gali susidaryti šimtai tūkstančių eurų.

ParengėTomas Žukauskas
Publikuota 3 min. skaitymo

Dažnas keturiasdešimtmetis jaučiasi pavėlavęs į investicijų traukinį. Vis dėlto finansų istorija rodo priešingai – 20 metų horizontas vis dar leidžia susikurti reikšmingą kapitalą, jei pradedama nuosekliai ir apgalvotai.

Viena didžiausių kliūčių investuoti yra ne žinios, o įsitikinimai. Daugelis dar iš vaikystės atsineša mintį, kad dideli pinigai – tik nusikaltėliams ar „gobšuoliams“.

Kol galvoje giliai sėdi toks naratyvas, žmogui sunku leisti sau uždirbti daugiau ir kaupti kapitalą. Todėl pirmas žingsnis – sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai manau, kad galiu būti ir padorus, ir finansiškai sėkmingas.

Kur pradėti keturiasdešimtmečiui?

Tipinis klausimas skamba taip: turiu apie 40 000 eurų ir galiu atidėti 300 eurų per mėnesį. Ar dar įmanoma per 20 metų sukaupti prasmingą sumą?

Jei tokią pradinę sumą investuotume į plačiai išskaidytą pasaulio akcijų fondą ir vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., po dviejų dešimtmečių portfelis teoriškai galėtų viršyti 500 000 eurų. Net jei rinka ilgesnį laiką būtų prastesnė, kalbėtume apie kelių šimtų tūkstančių eurų kapitalą.

Periodinės investicijos ir „kavos efektas“

Akcijų pirkimas. Unsplash nuotr
Akcijų pirkimas. Unsplash nuotr

Vienas efektyviausių būdų mažinti riziką – investuoti dalimis kas savaitę ar kas mėnesį. Tokia strategija vadinama kainos vidurkinimu: nebandome atspėti dugnų, o nuosekliai perkame rinką įvairiais ciklais.

Pavyzdžiui, jei vietoje dviejų kavų mieste kas savaitę skiriame 11 eurų pasaulio akcijų fondui, per 20 metų tai virsta ne tik įneštomis įmokomis, bet ir dešimtimis tūkstančių eurų uždirbtos grąžos. Istoriniai duomenys rodo, kad net pradėjus investuoti pačiu blogiausiu momentu, ilguoju laikotarpiu rezultatas dažniausiai būna teigiamas.

Kaip pasidalyti riziką?

Konservatyviausias variantas – 100 proc. portfelio skirti plačiai išskaidytiems fondams, pavyzdžiui, viso pasaulio ar didžiausių JAV bendrovių indeksams. Jie suteikia dešimčių ar net šimtų įmonių krepšelį vienu pirkimu.

Drąsesni investuotojai dalį, pavyzdžiui, 10–20 proc., gali skirti rizikingesniems aktyvams, tokiems kaip bitkoinas. Tada svarbu aiškiai suvokti, kokią portfelio dalį sutiktumėte prarasti, jei rizikinga dalis nuvertėtų iki nulio, ir ar potenciali kelių šimtų tūkstančių eurų papildoma grąža verta tokios rizikos.

Investavimas kaip procesas

Kritinė klaida – nuolat šokinėti tarp skirtingų strategijų, lyginti save su indeksu kas kelis mėnesius ir dėl to keisti kryptį. Kiekvienai strategijai reikia bent 2–3 metų, kad būtų galima sąžiningai įvertinti rezultatus.

Investavimas nėra sprintas ir ne bandymas atspėti vienos akcijos dugną. Tai ilgas procesas, kurio tikslas – ne „nugalėti rinką“, o susikurti kapitalą, kuris ateityje leis daugiau laisvo laiko nebekeisti į darbą už pinigus.

Jūsų nuomonė

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Jūsų įvertinimas padeda mums gerinti turinio kokybę.

Apie autorių

Tomas Žukauskas

Rašau apie indėlius, taupymą ir atsakingą asmeninių finansų valdymą. Mano tikslas – sudėtingą finansinę informaciją paaiškinti paprastai ir padėti skaitytojams geriau suprasti bankų bei kredito unijų pasiūlymus.

Visi autoriaus straipsniai →

0 komentarų

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *.