Naujienos

Lietuviai bankuose laiko milijardus eurų: skaičiavimai atskleidė, kiek jų santaupų suvalgo infliacija

Lietuvos gyventojų einamosiose sąskaitose guli daugiau kaip 22 milijardai eurų, už kuriuos negaunamos jokios palūkanos, nors kainos kyla sparčiausiai euro zonoje. Ekspertai perspėja: toks sprendimas kasmet tyliai kainuoja milijardus perkamosios galios ir ragina ieškoti bent dalį infliacijos lenkiančių alternatyvų.

ParengėTomas Žukauskas
Publikuota 3 min. skaitymo

Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai bankuose siekia apie 30,6 milijardo eurų, iš jų net 22,3 milijardo laikomi einamosiose sąskaitose. Už šias lėšas dauguma bankų nemoka jokių palūkanų, nors kainos Lietuvoje pastaruoju metu kyla vienu sparčiausių tempų euro zonoje.

Jei kainos per metus padidėja 6,1 proc., o sąskaitoje laikomiems pinigams negaunama jokios grąžos, reali perkamoji galia tirpsta. Skaičiuojama, kad iš visų einamosiose sąskaitose laikomų lėšų per metus taip „išgaruoja“ apie 1,36 milijardo eurų vertės.

Infliacija lenkia ir indėlius

Per pastaruosius šešerius metus infliacija Lietuvoje beveik kasmet buvo didesnė už terminuotų indėlių palūkanas. Pavyzdžiui, 2022 metais kainos augo 18,9 proc., o nauji terminuoti indėliai vidutiniškai mokėjo tik apie 0,5 proc. palūkanų.

Net ir 2024 metais, kai indėlių palūkanos pasiekė apie 3,2 proc., o kainos augo apie 0,9 proc., tai buvo veikiau išimtis nei taisyklė. Lietuvos bankas 2025 metais prognozuoja apie 5,1 proc. vidutinę infliaciją, o naujų indėlių palūkanų vidurkis siekia mažiau nei 2 proc., tad reali grąža išlieka neigiama.

Tai reiškia, kad žmogus, kuris nuosekliai renka terminuotus indėlius ir kasmet juos atnaujina, daugeliu metų tapo skurdesnis realiąja prasme, tik nuvertėjimas buvo lėtesnis nei laikant pinigus visai be palūkanų.

Antros pakopos milijardai ir kur jie nuėjo

Banko grynieji eurai. Unsplash nuotr
Banko grynieji eurai. Unsplash nuotr

Didelė dalis naujausių įplaukų į gyventojų sąskaitas – tai išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Iki 2024 metų liepos pabaigos gyventojams išmokėta apie 3,5 milijardo eurų, dar 1,3 milijardo pervesta Sodrai papildomiems pensijų taškams.

Lietuvos bankas suskaičiavo, kad apie 44 proc. šių lėšų – maždaug 1,3 milijardo eurų – buvo perkelta į indėlius, iš kurių didelė dalis liko einamosiose sąskaitose be palūkanų. Dar 27 proc. (apie 780 milijonų eurų) buvo išgryninta, o tik apie 6 proc. nukeliavo į investicijas.

Paradoksas akivaizdus: žmonės pasitraukė iš fondų, kurie šiemet uždirbo apie 9 proc. grąžą, ir pinigus perkėlė ten, kur realiai garantuojamas minusas, jei kainos auga daugiau nei palūkanos.

Kokios alternatyvos viršija 6 proc.?

Norint aplenkti 6,1 proc. infliaciją, tenka prisiimti didesnę riziką nei terminuotas indėlis ar valstybės taupymo obligacijos. Be akcijų rinkų ir nekilnojamojo turto, vis daugiau dėmesio sulaukia ir sutelktinis finansavimas – skolinimas per licencijuotas platformas.

Lietuvoje ši rinka sparčiai auga. Lietuvos banko prižiūrimos nekilnojamuoju turtu užtikrintos sutelktinio finansavimo platformos rodo dviženklę vidutinę metinę grąžą, tačiau kartu akcentuojama: tai nėra indėlis, investuotojas gali prarasti dalį ar net visą investuotą sumą, o pinigai paprastai užrakinti 6–24 mėnesiams.

Vienos iš tokių platformų pavyzdys – „Let’s Invest“, kuri, Lietuvos banko duomenimis, dirba su stambiais projektais ir taiko pirmos eilės hipoteką, o vidutinė metinė grąža viršija 10 proc. Po mokesčių ir įvertinus infliaciją tokios investicijos gali leisti ne tik išsaugoti, bet ir šiek tiek padidinti perkamąją galią.

Kaip spręsti dėl savų santaupų?

Ekspertai pabrėžia, kad einamojoje sąskaitoje logiška laikyti tik trumpalaikes išlaidas ir 3–6 mėnesių finansinį rezervą. Likusi dalis, ypač jei tai antros pakopos ar kitų ilgalaikių santaupų pinigai, turėtų būti bent iš dalies įdarbinta priemonėse, kurios turi šansą aplenkti infliaciją.

Sprendimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, pajamų stabilumo ir rizikos tolerancijos, tačiau vienas dalykas aiškus: laikyti dideles sumas sąskaitoje su nulinėmis palūkanomis, kai kainos auga 6 proc. ar daugiau, reiškia tyliai ir nuolat mokėti „infliacijos mokestį“.

Jūsų nuomonė

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Jūsų įvertinimas padeda mums gerinti turinio kokybę.

Apie autorių

Tomas Žukauskas

Rašau apie indėlius, taupymą ir atsakingą asmeninių finansų valdymą. Mano tikslas – sudėtingą finansinę informaciją paaiškinti paprastai ir padėti skaitytojams geriau suprasti bankų bei kredito unijų pasiūlymus.

Visi autoriaus straipsniai →

0 komentarų

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *.