ASAP Investuotojai traukiasi iš dirbtinio intelekto sektoriaus: net rekordiniai pelnai nebeišgelbsti akcijų

Paskutinė savaitė pasaulio rinkose atskleidė aiškią tendenciją: investuotojai traukiasi iš brangiai vertintų dirbtinio intelekto ir technologijų bendrovių bei ieško saugesnių uostų. Tai vyksta net tuo metu, kai didžioji puslaidininkių ir DI infrastruktūros dalis skelbia rekordinius rezultatus.

Technologijų indeksas NASDAQ per savaitę smuko apie 4,5 proc., o platesnis JAV S&P 500 indeksas sumažėjo maždaug 2 proc. Tuo pat metu tradicinių sektorių dominuojamas „Dow Jones“ pajudėjo į viršų, o tai rodo ryškų kapitalo persiskirstymą nuo augimo prie gynybinių bendrovių.

Infliacija ir palūkanų lūkesčiai

Rugsėjo mėnesio JAV vartotojų kainų indeksas per metus padidėjo iki 3,7 proc., o gamintojų kainos per mėnesį pašoko net 1,3 proc. Didesnę dalį spaudimo lėmė brangstantis kuras, kuris didina sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

Aukštesnė infliacija didina tikimybę, kad Federalinis rezervų bankas palūkanų normų dar nemažins. JAV 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,3 proc., nors vėliau nusileido, kai dalis kapitalo pasitraukė iš technologijų akcijų į saugesnius skolos vertybinius popierius.

DI infrastruktūra: rekordai ir nerimas

Puslaidininkių gamybos lyderė „TSMC“ per metus padidino pajamas daugiau nei 50 proc., o grynojo pelno marža viršijo 51 proc. Tokie rezultatai rodo milžinišką pažangių lustų paklausą ir itin stiprią bendrovės derybinę galią.

Europos litografijos įrangos gamintoja „ASML“ tikisi 44–45 milijardų eurų pajamų 2026 metais ir maždaug 56 proc. bendrosios pelno maržos. Vis dėlto abiejų bendrovių akcijos pigo, nes daliai investuotojų pernelyg aukšti vertinimai atrodo nebepagrįsti net ir rekordinių skaičių akivaizdoje.

Didelį nerimą sukėlė ir duomenų centrų vystymo bendrovės „CoreWeave“ (transkripcijoje vadinama Corviv) istorija. Rinkoje paskaičiuota, kad jos skolos aptarnavimas gali kainuoti daugiau nei 15 proc. per metus, todėl augimą finansuoti tampa labai brangu. Jei skolintis reikia dviženklėmis palūkanomis, vien pajamų augimo nebeužtenka – dalį būsimų pelnų gali suvalgyti palūkanų našta.

Bankų ir žaliavų signalai

JAV bankų rezultatai buvo mišrūs. „JPMorgan Chase“ nuvylė investicinės bankininkystės ir obligacijų prekybos pajamomis, nors tradicinis skolinimo verslas išliko stiprus. „Bank of America“ fiksavo mažesnį grynąjį pelną ir didelę nerealizuotų obligacijų nuostolių sumą, kas dar kartą priminė aukštų palūkanų riziką bankų balansams.

Naftos kaina buvo pakilusi iki maždaug 110 eurų už barelį (perskaičiavus iš dolerių), o auksas svyravo, reaguodamas į obligacijų pajamingumų pokyčius ir geopolitinę įtampą. Kadangi auksas nekuria palūkanų, esant aukštam saugių obligacijų pajamingumui daliai investuotojų jis tampa mažiau patrauklus.

Kriptovaliutų rinkoje „Bitcoin“ antrą savaitę iš eilės prarado daugiau nei 2 proc. vertės. Kriptovaliutos išlieka glaudžiai susijusios su technologijų sektoriumi ir jautriai reaguoja į palūkanų bei finansavimo sąlygų pokyčius.

Artėjant kitai ketvirčio ataskaitų bangai, kurioje dominuos „Tesla“, „Netflix“, „Meta Platforms“ ir kitos didžiosios bendrovės, investuotojams teks atsakyti į esminį klausimą: ar DI bumą dar gali išlaikyti brangus kapitalas, ar prasideda naujas atrankos etapas, kai išliks tik finansiškai tvirčiausi žaidėjai.