ASAP Kinija kaupia aukso atsargas ir riboja prekybą: ar pasaulio finansų sistemos laukia dideli pokyčiai?
Kinijos bankų ribojimai, rekordiniai aukso pirkimai ir dolerio dalies mažėjimas pasaulio rezervuose kursto kalbas apie sistemos pokyčius. Tačiau faktai rodo labiau nuoseklų apsauginių turto priemonių stiprinimą nei staigų finansinį „resetą“.

Kinijos sprendimai riboti dalį aukso prekybos paslaugų ir tuo pat metu rekordiškai kaupti aukso atsargas pastaraisiais mėnesiais kursto kalbas apie artėjantį pasaulinės finansų sistemos „resetą“. Tačiau nuoseklus faktų išskaidymas leidžia į situaciją pažvelgti ramiau ir blaiviau.
Kas vyksta Kinijos aukso rinkoje?
Liepos pabaigoje vienas didžiausių pasaulio bankų ICBC, o vėliau ir China Construction Bank bei Bank of China nutraukė dalį mažmeninių aukso prekybos paslaugų. Smulkūs klientai nebegali naudotis tam tikrais popierinio arba su finansiniu svertu susijusiais aukso produktais, susietais su Šanchajaus aukso birža.
Kalbama apie kontraktus, kurie leisdavo spekuliuoti aukso kaina naudojant užstatą, o ne klasikinį fizinių luitų pirkimą. Naujų klientų priėmimas į šias paslaugas ICBC buvo sustabdytas dar 2020 metų rudenį, todėl dabartiniai ribojimai veikiau užbaigė kelerius metus trukusį procesą, o ne pradėjo revoliuciją.
Oficialus argumentas – rizikos valdymas ir investuotojų apsauga sudėtingoje brangiųjų metalų rinkoje. Kinija nei uždraudė pirkti fizinį auksą, nei atjungė gyventojų nuo tarptautinių aukso fondų, o tik sumažino rizikingų virtualios prekybos produktų pasiūlą.
Rekordiniai aukso pirkimai ir dolerio dalis

Tuo pat metu Kinijos centrinis bankas jau 23 mėnesius iš eilės didina oficialias aukso atsargas. 2024 metų pradžioje jos siekė apie 2 260 tonų, o šių metų rugsėjo pabaigoje – maždaug 2 410 tonų. Vien tik rugsėjį įsigyta apie 23 tonos, kas yra didžiausias mėnesinis pirkimas per trejus metus.
Prie aukso aktyviai grįžta ir kiti centriniai bankai. Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, 2015 metais centriniai bankai bendrai įsigijo apie 588 tonas aukso, o 2023 metais pirkimai jau siekė apie 1 037 tonas. Priežastys – geopolitinė įtampa, sankcijų rizika ir noras turėti rezervą, kuris nėra kitos valstybės įsipareigojimas.
Kartu lėtai mažėja ir JAV dolerio dalis pasaulio valiutų rezervuose. Tarptautinio valiutos fondo statistika rodo, kad apie 2000 metus doleris sudarė maždaug 70 proc. deklaruotų oficialių rezervų, o 2023 metais ši dalis buvo apie 58 proc. Doleris išlieka dominuojanti valiuta, tačiau nebėra toks vienvaldis, kaip anksčiau.
Ar verta skubėti pirkti auksą?
Iš šių faktų kai kas daro išvadą, esą Kinija slapta ruošia sistemos perkrovimą, o vienintelis išsigelbėjimas – skubiai pirkti auksą. Tačiau nuoseklus vertinimas rodo labiau gynybinį rezervų stiprinimą ir rizikingų produktų ribojimą nei pasirengimą staigiam lūžiui.
Auksas išlieka klasikinė apsauginė priemonė, tačiau jo kaina šiemet jau buvo smarkiai pakilusi ir nuo piko yra nukritusi maždaug ketvirtadaliu. Jei JAV palūkanų normos išliks aukštos, o doleris sustiprės, auksą gali dar kartą ištikti korekcija.
Investuotojui svarbiausia ne teorijos apie „pasaulio pabaigą“, o portfelio logika. Auksas gali būti racionali dalis ilgalaikiam diversifikavimui, pavyzdžiui, keli proc. portfelio, tačiau vargu ar pagrįsta viską perkelti į vieną metalą vien dėl bauginančių antraščių ar Kinijos centrinio banko veiksmų.
Prieiga prie aukso šiandien paprasta ir per vertybinių popierių sąskaitas – per biržoje prekiaujamus produktus, kuriuos dengia fiziniai luitai. Vis dėlto sprendimas dėl aukso turėtų būti grindžiamas asmenine rizikos tolerancija ir tikslais, o ne vien Kinijos naujienomis ar spekuliatyviais scenarijais.
Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Jūsų įvertinimas padeda mums gerinti turinio kokybę.
0 komentarų