Indėlis ar investicinė sąskaita: kur laikyti pinigus, kad vėliau netektų gailėtis?

Indėlis ir investicinė sąskaita gali būti naudojami tam pačiam bendram tikslui – pasirūpinti sukauptais pinigais. Tačiau jų paskirtis labai skiriasi. Vienu atveju svarbiausia santaupų saugumas ir iš anksto žinoma grąža, kitu – galimybė investuoti ir prisiimti rinkos riziką.

Dėl to sprendimo nereikėtų priimti vien palyginus, kur galima uždirbti daugiau. Investicijų vertė gali kilti, bet gali ir kristi, o indėlio palūkanos paprastai nustatomos iš anksto. Skiriasi ir pinigų apsauga, jų naudojimo galimybės bei mokestiniai principai.

Svarbus ir pats terminas „investicinė sąskaita“. Lietuvoje tai nėra tiesiog dar viena taupymui skirta banko sąskaita. Investicinės sąskaitos režimas susijęs su investavimu bei jam taikoma pajamų apmokestinimo tvarka, todėl ją reikėtų vertinti visai kitaip nei indėlį.

Indėlis – kai svarbiausia išsaugoti santaupas

Terminuotas indėlis yra gana paprastas finansinis produktas. Žmogus bankui ar kredito unijai patiki tam tikrą pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o finansų įstaiga už ją moka nustatytas palūkanas.

Didžiausias tokio pasirinkimo privalumas – aiškumas. Dar prieš padedant pinigus galima žinoti, kokia bus palūkanų norma, kiek laiko galios sutartis ir kokią sumą pavyks uždirbti išlaikius indėlį iki nustatyto termino.

Indėlis dėl to dažniausiai tinka žmogui, kuris jau turi santaupų ir nenori rizikuoti jų verte finansų rinkose. Pavyzdžiui, tai gali būti po metų planuojamam būsto remontui, automobiliui ar kitam didesniam pirkiniui atidėti pinigai.

Tačiau reikia įvertinti vieną svarbų niuansą – infliaciją. Net jeigu indėlyje laikoma suma nemažėja, jos perkamoji galia gali smukti, jeigu kainos auga sparčiau už gaunamas palūkanas.

Investicinė sąskaita skirta visai kitam tikslui

Investicinė sąskaita aktuali žmogui, kuris pinigus ketina investuoti į reikalavimus atitinkančius finansinius produktus. Jos esmė nėra garantuotos palūkanos už sąskaitoje laikomus pinigus.

Pinigai gali būti nukreipiami, pavyzdžiui, į akcijas, fondus ar kitus teisės aktuose numatytus finansinius produktus. Galutinis rezultatas priklausys nuo pasirinktų investicijų ir jų vertės pokyčių.

Čia atsiranda esminis skirtumas. Investuotojas gali uždirbti gerokai daugiau, negu gautų iš indėlio, tačiau nėra garantijos, kad taip nutiks. Nepalankiu laikotarpiu investicijų vertė gali sumažėti – kartais ir gana smarkiai.

Todėl investicinė sąskaita pirmiausia aktuali ne žmogui, ieškančiam vietos keliems mėnesiams pasidėti santaupas, o tam, kuris pasirengęs investuoti ir priimti su tuo susijusius vertės svyravimus.

Investicinei sąskaitai svarbus laikas

Investuojant itin svarbus laikotarpis. Jeigu žinote, kad pinigų reikės po kelių mėnesių ar vienų metų, rizikingesnės investicijos gali būti problemiškos.

Įsivaizduokite, kad po metų planuojate pirkti automobilį ir tam jau turite sukaupę 15 tūkst. eurų. Investavus visą sumą nėra garantijos, kad būtent automobilio pirkimo dieną investicijų vertė bus didesnė.

Finansų rinkos juda abiem kryptimis. Jei pinigų prireiktų per rinkos nuosmukį, tektų arba atidėti suplanuotą pirkinį, arba parduoti investicijas tuo metu, kai jų vertė sumažėjusi.

Ilgesnis investavimo laikotarpis suteikia daugiau galimybių išgyventi rinkos svyravimus. Vis dėlto net ir ilgas laikotarpis savaime negarantuoja pelno – rizika niekur nedingsta.

O kaip dėl pinigų apsaugos?

Tai dar vienas reikšmingas skirtumas. Reikalavimus atitinkantys indėliai bankuose ir kredito unijose yra saugomi pagal indėlių draudimo taisykles. Prieš pasirenkant finansų įstaigą reikėtų patikrinti, kokia konkrečiai apsauga taikoma.

Investavimas veikia kitaip. Investicijų vertės kritimas nėra tas pats, kas banko nemokumas, todėl indėlių draudimas nekompensuoja nuostolio vien dėl to, kad jūsų įsigytos akcijos ar fondo vienetai atpigo.

Dėl šios priežasties investuojant svarbu įvertinti ne vien galimą grąžą. Reikia suprasti pasirinktą finansinį produktą, jo riziką, mokesčius ir tai, kokius nuostolius galėtumėte toleruoti.

Investicinė sąskaita turi mokestinę paskirtį

Lietuvoje investicinės sąskaitos režimas svarbus ir dėl pajamų apmokestinimo. Supaprastintai tariant, vertinama, kiek lėšų žmogus į tokią sąskaitą įnešė ir kiek iš jos išsiėmė.

Tai suteikia galimybę investavimo metu gautas lėšas toliau naudoti investicijoms, o mokestinė prievolė siejama su pinigų išėmimu iš investicinės sąskaitos pagal galiojančias taisykles.

Vis dėlto čia svarbios konkrečios sąlygos: kokios sąskaitos gali būti deklaruojamos kaip investicinės, kokie finansiniai produktai tinkami ir kokios operacijos patenka į šį režimą. Todėl prieš naudojantis juo verta patikrinti aktualią Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją.

Kam tada labiau tinka indėlis?

Indėlis gali būti tinkamesnis, jeigu jau žinote, kada santaupų prireiks, ir nenorite rizikuoti jų nominalia verte. Jis patogus ir žmogui, kuris nenori sekti finansų rinkų ar rinktis investicinių priemonių.

Tai gali būti racionalus pasirinkimas kaupiant trumpesnio laikotarpio tikslui. Sutartas terminas ir iš anksto žinomos palūkanos leidžia gana tiksliai suplanuoti, kiek pinigų turėsite termino pabaigoje.

Žinoma, prieš sudarant sutartį reikėtų patikrinti ankstyvo indėlio nutraukimo sąlygas. Jei pinigų prireiktų anksčiau, kai kuriais atvejais galima netekti sukauptų palūkanų ar jų dalies.

Kam gali tikti investicinė sąskaita?

Ji gali būti aktuali žmogui, kuris turi ilgesnį investavimo horizontą, supranta rinkos svyravimus ir siekia auginti kapitalą investuodamas, o ne vien gauti palūkanas už laikomas santaupas.

Investicinė sąskaita taip pat nėra konkretus investicinis produktas. Vien jos turėjimas savaime neuždirba pinigų – rezultatas priklauso nuo to, ką žmogus per ją daro ir į ką investuoja.

Pradedančiajam dėl to pirmiausia reikėtų atsakyti ne į klausimą, kur atsidaryti investicinę sąskaitą, bet į paprastesnį: kiek laiko galiu neliesti šių pinigų ir kokį jų vertės sumažėjimą galėčiau toleruoti?

Indėlis ar investicinė sąskaita?

Jeigu pinigų gali prireikti gana greitai ir prioritetas yra jų išsaugojimas bei prognozuojamos palūkanos, indėlis paprastai labiau atitinka tokį tikslą. Investicinė sąskaita skirta kitokiai situacijai – ilgesniam investavimui ir galimai didesnei, tačiau negarantuotai grąžai.

Nebūtina visų santaupų nukreipti vienur. Žmogus gali turėti finansinį rezervą lengvai pasiekiamoje sąskaitoje, konkrečiam artimesniam tikslui skirtus pinigus laikyti indėlyje, o ilgalaikę santaupų dalį investuoti.

Taigi skirtumas gana aiškus: indėlis pirmiausia skirtas santaupoms laikyti ir palūkanoms gauti, o investicinė sąskaita – investavimo procesui bei jam taikomam mokestiniam režimui. Kuris variantas geresnis, priklauso nuo pinigų paskirties, laikotarpio ir žmogaus pasirengimo prisiimti riziką.