Investuojate savo santaupas? Ekspertai įvardijo klaidas, kurios per finansų krizę gali brangiai kainuoti

Investavimas atrodo patrauklus tada, kai rinkos kyla, tačiau pirmas rimtesnis nuosmukis dažnai atskleidžia, ar žmogus turi tikrą strategiją, ar tik entuziazmą. Krizės ir korekcijos yra neišvengiama rinkų dalis, todėl jų bijoti nereikia – svarbiau suprasti, kaip pasiruošti iš anksto.

Šiame straipsnyje aptariami keli pagrindiniai sprendimai: trečia pensijų pakopa per darbdavį, mokesčių įtaka ilgalaikei grąžai, finansinės pagalvės svarba ir elgesys krizės metu.

Trečia pakopa per darbdavį

Trečios pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas dažnai pateikiami kaip patogus būdas kaupti senatvei, ypač kai įmokas moka darbdavys. Esminė nauda – įmokos gali būti mokamos iš visos darbo vietos kainos, o ne tik nuo „į rankas“ gaunamo atlyginimo, todėl į investicijas nukeliauja didesnė suma.

Tačiau šie produktai dažnai turi gerokai didesnius turto valdymo mokesčius nei pasyvūs ETF fondai. Jei ETF valdymo mokestis gali siekti apie 0,07 proc. per metus, tai aktyviems fondams įprasti 0,5–2 proc. dydžiai. Per kelis dešimtmečius toks skirtumas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų prarastos grąžos.

Dar viena rizika – „dvigubi“ mokesčiai, kai fondas investuoja į kitus fondus, kurie irgi ima mokestį. Todėl prieš renkantis trečią pakopą būtina atidžiai perskaityti taisykles ir palyginti bendrą metinį kaštų lygį su alternatyva – savarankiškomis investicijomis į ETF per pigų tarpininką.

Finansinė pagalvė ir skolos

Dažna klaida – investuoti paskutinius turimus pinigus neturint finansinės pagalvės. Kai rinka krenta 20–30 proc., o pinigų prireikia čia ir dabar, žmogus patiria didelį emocinį spaudimą ir dažnai parduoda investicijas pačiu blogiausiu metu.

Praktiškai rekomenduojama turėti nuo 3 iki 12 mėnesių būtinų išlaidų dydžio santaupas, priklausomai nuo rizikos lygio, įsipareigojimų ir pajamų stabilumo. Tik sukūrus tokią pagalvę verta pradėti rimtesnį investavimą.

Kitas prioritetas – brangios skolos. Jei vartojimo kredito palūkanos siekia, pavyzdžiui, 15 proc., tokio įsipareigojimo grąžinimas dažnai yra „investicija“ su garantuota 15 proc. grąža, kuri sunkiai pasiekiama rinkose be didelės rizikos.

Ar krizė – gera proga investuoti?

Istoriškai didesni akcijų rinkų nuosmukiai po tam tikro laiko atsistatydavo ir pasiekdavo naujas aukštumas. Ilgalaikiam investuotojui tai reiškia, kad krizė labiau panaši į išpardavimą, o ne į pasaulio pabaigą, jei jis turi laisvų lėšų ir aiškų planą.

Daugelis ekspertų rekomenduoja nenuspėti dugno, o pirkti palaipsniui: tęsti periodines įmokas į plačiai diversifikuotus ETF fondus ir, jei įmanoma, per nuosmukius šiek tiek padidinti įmokas. Svarbiausia – laikytis iš anksto susidėliotos strategijos, o ne priiminėti sprendimus iš baimės.

Investuojantiems kintančiomis pajamomis verta nusistatyti procentą, kurį skirs investicijoms, ir periodiškai peržiūrėti tikslus. Jei siekiama tik orios senatvės, 10 proc. nuo pajamų gali būti pakankamas startas. Jei norima finansinės laisvės per 10–20 metų, dažnai prireikia 20–30 proc. ar net daugiau.

Apibendrinant, krizė tampa galimybe tik tiems, kurie prieš ją pasirūpina finansine pagalve, supranta mokesčių įtaką ir turi realistišką planą, kurio laikosi tiek kilimo, tiek kritimo laikotarpiu.