Kiek ETF fondų iš tiesų reikia investuotojui? Atsakymas gali nustebinti net patyrusius rinkos dalyvius
Kiek ETF fondų iš tikrųjų reikia paprastam investuotojui? Atsakymas priklauso ne nuo portfelio dydžio, o nuo amžiaus, rizikos tolerancijos, skolų ir mokesčių aplinkos. Straipsnyje – keturi realūs atvejai ir paaiškinimas, kada pakanka vieno fondo, o kada prasmingi net šeši.

Kiek ETF fondų iš tikrųjų reikia? Lietuvos investuotojų portfeliuose dažnai matyti po 6–8 fondus, tačiau nemaža jų dalis vienas kitą dubliuoja ir be reikalo didina sąnaudas. Svarbiausias klausimas čia nėra apie fondų skaičių, o apie patį žmogų – jo finansinę situaciją, amžių, nervų sistemą ir mokesčių aplinką.
Pirmiausia verta prisiminti, kad kiekvienas fondas kažkam uždirba komisinius. Todėl sudėtingi „subalansuoti sprendimai“ dažnai labiau naudingi pardavėjui, o ne investuotojui.
Vienas fondas jaunam investuotojui
Jaunas, gerai apmokamas specialistas be skolų ir su sukaupta finansine pagalve dažniausiai gali apsiriboti vienu pasaulio akcijų ETF fondu. Toks fondas dažnai apima kelis tūkstančius įmonių iš išsivysčiusių ir besivystančių rinkų, suteikdamas diversifikaciją, kurios pavienėmis akcijomis nepasiektume.
Lietuviams ypač svarbu mokesčiai. Dividendiniai, pajamas išmokantys fondai mūsų sąlygomis dažnai yra neefektyvūs, nes dividendai apmokestinami nuo pirmo euro 15 proc. tarifu. Tuo tarpu pelnas pardavus fondo vienetus turi 500 eurų lengvatą, o naudojant investicinę sąskaitą mokestį galima atidėti iki lėšų išsiėmimo.
Dviejų fondų sprendimas artėjant pensijai

Vyresniam žmogui, kurio tikslas – išsaugoti sukauptą kapitalą ir sumažinti didelių svyravimų riziką, tinka klasikinė 60 proc. akcijų ir 40 proc. obligacijų schema. Tokiu atveju dažnai užtenka dviejų ETF fondų: pasaulio akcijų ir investicinio reitingo eurų obligacijų.
Akcijos ilgainiui augina kapitalą, o obligacijos veikia kaip stabilizuojantis inkaras. Nors būna periodų, kai krenta ir akcijos, ir obligacijos, per ilgesnį laiką tokia kombinacija paprastai sušvelnina nuosmukius.
Kada teisingas atsakymas – nulis fondų?
Yra situacijų, kai ETF pirkimas apskritai neturi prasmės. Jei žmogus turi vartojimo paskolą su, pavyzdžiui, 11 proc. palūkanomis, jos grąžinimas yra garantuota 11 proc. metinė grąža be jokios rinkos rizikos ir mokesčių. Jokios akcijų ar kriptovaliutų rinkos tokios garantijos nesuteiks.
Be to, prieš pradėdami investuoti, žmonės turėtų susikurti 3–6 mėnesių finansinę pagalvę atskiroje sąskaitoje. Priešingu atveju krizės akimirką jie bus priversti parduoti fondus pačiu blogiausiu metu.
Kodėl kartais logiški net šeši ETF?
Didelį – pavyzdžiui, 1 500 000 eurų – kapitalą gavęs žmogus gali sąmoningai pasirinkti turėti šešis ETF fondus. Logika paprasta: tas pats 60/40 portfelis padalinamas per tris skirtingus brokerius ir skirtingus valdytojus, kad bet kokie techniniai ar teisiniai sutrikimai nepakenktų visam turtui.
Tokiu atveju daugiau fondų nereiškia sudėtingesnės strategijos. Tai rizikos išskaidymas tarp platformų ir valdytojų, kai svarbiausias tikslas – kapitalo saugumas ir ramus miegas, o ne keliomis dešimtosiomis dalimis didesnė grąža.
Galutinis kriterijus paprastas: portfelis turėtų tilpti į vieną aiškų sakinį. Jei galite tiksliai paaiškinti, ką turite, kodėl tai turite ir kiek tai kainuoja, greičiausiai jūsų ETF skaičius yra būtent toks, koks ir turi būti.
Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Jūsų įvertinimas padeda mums gerinti turinio kokybę.
0 komentarų