Lietuviai bankuose laiko rekordines sumas, tačiau ekspertams nerimą kelia viena tendencija

Lietuvos gyventojai bankuose ir kredito unijose laiko vis daugiau pinigų, tačiau investicijoms skiriama suma tebėra gerokai mažesnė. Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų balandį gyventojų indėliai kredito įstaigose siekė 30,6 mlrd. eurų, o tai yra 18,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Vien per balandį indėlių suma padidėjo apie 2,24 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. Didžiausią dalį sudarė vienadieniai indėliai, kurių vertė mėnesio pabaigoje siekė 22,3 mlrd. eurų. Sutarto termino indėliuose gyventojai laikė apie 8 mlrd. eurų.

Tą patį mėnesį naujų gyventojų terminuotųjų indėlių vidutinė metinė palūkanų norma sudarė 1,79 proc. Iki vienų metų laikomiems indėliams vidutiniškai buvo mokama 1,78 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 2,12 proc. metinių palūkanų.

Investicijų mastas išlieka gerokai mažesnis

Nors santaupų bankuose daugėja, Lietuvos gyventojų tiesiogiai valdomų finansinių priemonių vertė išlieka gerokai mažesnė už indėlių sumą. Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje fizinių asmenų finansinių priemonių sąskaitose laikyto turto vertė siekė 3,3 mlrd. eurų.

Per metus ši suma padidėjo maždaug penktadaliu, arba 600 mln. eurų. Didžiausią investicinio turto dalį sudarė akcijos – jų vertė siekė 1,4 mlrd. eurų, arba 42 proc. viso fizinių asmenų investicinio portfelio.

Indėlių ir finansinių priemonių sumas reikėtų lyginti atsargiai. Lietuvos banko investuotojų statistika apima Lietuvoje registruotų ir jo prižiūrimų rinkos dalyvių pateiktus duomenis, todėl joje gali neatsispindėti visas per užsienio platformas laikomas gyventojų turtas.

Be to, į 3,3 mlrd. eurų rodiklį neįtraukiamos visos namų ūkių finansinio turto rūšys.

Indėlių populiarumą galima sieti su jų paprastumu, lengvu prieinamumu ir palyginti nedidele rizika. Vis dėlto nedidelė palūkanų norma savaime neužtikrina santaupų perkamosios galios išsaugojimo: jei kainos kyla sparčiau už gaunamas palūkanas, realioji sukauptų pinigų vertė mažėja.

Estijoje investicinis turtas užima vis didesnę dalį

Estijos finansų priežiūros institucijos duomenimis, visuose šalyje veikiančiuose bankuose 2025 metų pabaigoje buvo laikoma 33,5 mlrd. eurų indėlių. Per metus jų suma padidėjo 5 proc., arba 1,5 mlrd. eurų.

Šis rodiklis apima ne tik gyventojų, bet ir įmonių, valdžios bei finansų institucijų indėlius, todėl jo negalima tiesiogiai lyginti su 30,6 mlrd. eurų Lietuvos gyventojų indėlių suma. Vien Estijos privačių asmenų indėliai 2025 metų pabaigoje siekė 17,7 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 7 proc.

Vidutinis Estijos gyventojo einamosios sąskaitos likutis siekė 3 530 eurų, o vidutinė terminuotojo indėlio suma – 8 251 eurą. Ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį naujų vienų metų terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma sudarė 2,2 proc.

Estijoje kartu didėjo ir gyventojų investicinis turtas. Antros ir trečios pensijų pakopų fonduose 2025 metų pabaigoje buvo sukaupta 7,95 mlrd. eurų, alternatyvaus investavimo fondų turtas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o per bankus ir investicines įmones saugomų gyventojų vertybinių popierių vertė sudarė 5,5 mlrd. eurų. Portfelio valdymo paslaugomis buvo valdoma dar 555 mln. eurų.

Estijos namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas taip pat rodo ilgalaikį turto struktūros pokytį. Finansinio turto dalis bendrame namų ūkių turte nuo maždaug 10 proc. 2013 metais padidėjo iki 20 proc. 2024 metais. Indėlių dalis visame finansiniame turte per šį laikotarpį sumažėjo, o akcijų ir investicinių fondų vienetų reikšmė išaugo.

Latvijoje gyventojų ir namų ūkius aptarnaujančių ne pelno institucijų indėliai 2026 metų vasarį siekė apie 12,2 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 8,6 proc. Naujų gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanos tuo metu laikėsi ties maždaug 2 proc. riba.

Baltijos šalių duomenys atskleidžia bendrą tendenciją: gyventojai didelę santaupų dalį tebelaiko sąskaitose ir indėliuose, nors investicinis turtas palaipsniui auga. Indėliai išlieka svarbia finansinio rezervo priemone, tačiau ilgalaikiam turto kaupimui vien jų gali nepakakti.

Didesnį vaidmenį ateityje gali įgyti finansinis raštingumas, investavimo priemonių prieinamumas ir gyventojų gebėjimas įvertinti skirtingą grąžą bei riziką.