Lietuviai bankuose laiko vis daugiau pinigų, bet ekspertai įspėja dėl vieno dalyko

Nors viešojoje erdvėje dažnai girdėti nusiskundimų dėl augančių kainų ir prastėjančios gyvenimo kokybės, oficiali statistika piešia kur kas sudėtingesnį vaizdą. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų santaupos bankuose per pastaruosius metus išaugo reikšmingai – beveik penktadaliu.

Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. balandį gyventojai kredito įstaigose laikė 30,6 mlrd. eurų indėlių, o metinis jų augimas siekė 18,9 proc. Tiesa, gegužę ši suma šiek tiek sumažėjo iki 30,3 mlrd. eurų, o augimo tempas sulėtėjo iki maždaug 13 proc.

Kartu su santaupomis augo ir gyventojų įsipareigojimai bankams. Paskolos būstui per vieną mėnesį padidėjo 159,2 mln. eurų, o vartojimo kreditai – 39,3 mln. eurų. 2026 m. gegužės pabaigoje būsto paskolų portfelis siekė 15,9 mlrd. eurų, vartojimo paskolų – 1,9 mlrd. eurų. Metiniai augimo tempai atitinkamai sudarė 14,1 proc. ir 23,3 proc.

Indėliai auga, tačiau jų vertė – diskutuotina

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien santaupų dydis ne visada atspindi realią finansinę situaciją. Svarbu vertinti ir tai, kokią grąžą šie pinigai generuoja.

„Daugelyje Baltijos šalių indėlių palūkanos šiandien sukasi apie 2 proc. Tokia grąža geriausiu atveju padeda atsverti infliaciją, bet vargu ar leidžia reikšmingiau auginti sukauptą turtą. Dažnai žmonės renkasi indėlius ne todėl, kad būtų detaliai įsivertinę alternatyvas, o dėl to, kad indėliai atrodo pažįstami, o investavimas – sudėtingesnis. Iš esmės tai yra ne pinigų, bet pasitikėjimo ir supratimo klausimas, o juos galima auginti“, – sako „Mintos“ vadovas ir vienas įkūrėjų Martinas Sulte.

2026 m. gegužę vidutinė naujų terminuotųjų indėlių palūkanų norma Lietuvoje siekė 1,93 proc., tuo metu metinė infliacija sudarė 5,1 proc. Tai reiškia, kad reali santaupų grąža išlieka neigiama.

Baltijos šalių kontekstas: investavimas pamažu stiprėja

Žvilgsnis į kaimynines šalis rodo, kad ilgainiui gyventojų finansinio turto struktūra gali keistis. Estijoje 2025 m. pabaigoje indėliai bankuose sudarė 33,5 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 5 proc. Vidutinė einamosios sąskaitos suma siekė 3 530 eurų, o vidutinis indėlis – 8 251 eurą.

Tuo pat metu šalyje sparčiai augo investicinis turtas. Antros ir trečios pakopos pensijų fondų vertė pasiekė 7,95 mlrd. eurų, alternatyvaus investavimo fondai sudarė 2,8 mlrd. eurų, vertybiniai popieriai – dar 5,5 mlrd. eurų, o portfelio valdymo paslaugose buvo valdoma 555 mln. eurų.

Per laikotarpį nuo 2013 iki 2024 metų finansinio turto dalis Estijos namų ūkių portfeliuose padvigubėjo – nuo maždaug 10 proc. iki 20 proc. Tai rodo augantį gyventojų susidomėjimą investavimu ir platesnėmis turto valdymo galimybėmis.

Latvijoje tendencijos panašios, nors augimas nuosaikesnis. 2026 m. vasarį gyventojų indėliai siekė 12,2 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 8,6 proc. Terminuotųjų indėlių palūkanos šalyje taip pat laikosi apie 2 proc., o valstybės taupymo obligacijų pajamingumas 12 mėnesių laikotarpiui siekia apie 2,3 proc.

Vien taupymo nepakanka

Ekspertų teigimu, dabartinė palūkanų aplinka neskatina ilgalaikio turto augimo vien per indėlius. Nors santaupų bankuose daugėja, jų reali vertė dėl infliacijos dažnai mažėja.

„Indėliai dar ilgai išliks svarbia gyventojų finansinio saugumo dalimi, tačiau vien jų nepakanka ilgalaikiam turto augimui. Baltijos šalyse jau matome laipsnišką perėjimą nuo vien taupymo prie platesnio finansinio planavimo – pokytį, kuris ilgainiui gali būti reikšmingas viso regiono kapitalo rinkoms“, – teigia M. Sulte.

Europos Centrinio Banko tyrimai taip pat rodo, kad didelė dalis Europos namų ūkių santaupų vis dar laikoma grynaisiais pinigais arba indėlių forma. Vis dėlto pamažu ryškėja tendencija, kad gyventojai ieško efektyvesnių būdų ne tik išsaugoti, bet ir auginti savo finansinį turtą.