Lietuvius vilioja didesnės palūkanos, kas trečias jau svarstė perkelti indėlį

Didesnės indėlių palūkanos vis dažniau skatina Lietuvos gyventojus svarstyti apie banko ar kredito įstaigos keitimą. Nauja apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų bent kartą yra galvoję apie turimo indėlio perkėlimą, o dalis tokį sprendimą jau įgyvendino.

Tyrimo duomenimis, 36 proc. respondentų yra svarstę perkelti indėlį į kitą finansų įstaigą dėl palankesnių palūkanų. Iš jų 12 proc. nurodė, kad indėlį jau perkėlė, 15 proc. apie tai galvojo, tačiau sprendimo dar nepriėmė, o 9 proc. nusprendė likti savo dabartiniame banke ar kredito įstaigoje.

Apklausos rezultatai rodo, kad apie indėlio perkėlimą dažniau svarsto aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Tarp respondentų, baigusių aukštąją mokyklą, 14,6 proc. jau yra perkėlę savo indėlį, o dar 22,4 proc. teigė bent kartą apie tai galvoję. Tuo metu tarp vidurinio išsilavinimo neturinčių apklaustųjų indėlį perkėlusių buvo tik 1,8 proc., o svarsčiusių tokią galimybę – 7,3 proc.

Panaši tendencija matoma ir vertinant pajamas. Daugiau nei 1 000 eurų per mėnesį gaunantys gyventojai dažniau ieško geresnių indėlių sąlygų – 17,2 proc. jų jau perkėlė indėlį, o dar 26 proc. svarstė tai padaryti. Tarp respondentų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 400 eurų, indėlį perkėlė 11,5 proc., o apie tokį žingsnį galvojo 13,5 proc.

Jaunesni dažniau svarsto, vyresni – imasi veiksmų

Tyrimas atskleidė ir amžiaus grupių skirtumus. Dažniausiai apie indėlio perkėlimą svarsto 26–35 metų gyventojai – beveik penktadalis, arba 19,2 proc., šios grupės respondentų.

Tuo metu realių veiksmų dažniau imasi vyresni nei 56 metų žmonės. Net 13,8 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų nurodė jau perkėlę savo indėlį į kitą finansų įstaigą. Kitose amžiaus grupėse tokių respondentų dalis svyruoja nuo 9 iki 12 proc.

Penktadalis gyventojų lieka ištikimi vienam bankui

Tyrimo duomenimis, 20 proc. apklaustųjų nė karto nesvarstė perkelti indėlio, nes visus finansinius reikalus tvarko vienoje finansų įstaigoje.

Toks lojalumas dažniau būdingas moterims – taip atsakė 23,1 proc. respondenčių, kai tarp vyrų tokių buvo 17,2 proc. Ištikimybė vienam bankui didėja ir su amžiumi. Jei 18–25 metų grupėje taip teigė vos vienas iš dešimties apklaustųjų, tai tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų tokių jau buvo 26,4 proc.

Ketvirtadalis gyventojų indėlių neturi

Apie 26 proc. apklaustųjų nurodė apskritai neturintys indėlio. Didžiausia tokių gyventojų dalis – tarp 18–25 metų amžiaus respondentų. Šioje grupėje indėlio neturi daugiau nei pusė apklaustųjų – 56,2 proc.

Indėlių taip pat dažniau neturi vieniši žmonės – tokių buvo 37,5 proc. Tarp gyvenančių santuokoje ar su partneriu indėlio neturinčiųjų dalis siekia maždaug penktadalį. Vyrų, neturinčių indėlių, taip pat yra daugiau nei moterų – atitinkamai 28,2 proc. ir 24 proc.

Gyventojų indėlių suma toliau auga

Lietuvos banko duomenimis, liepos pabaigoje šalies gyventojų indėlių suma siekė beveik 26,5 mlrd. eurų. Per metus ji padidėjo beveik 13 proc. – 2024 metų liepą gyventojų indėliai sudarė apie 23,5 mlrd. eurų.

Aktyviau sudaromos ir naujos indėlių sutartys. Šių metų liepą jų vertė siekė beveik 611,5 mln. eurų – tai 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai buvo sudaryta naujų indėlių sutarčių už 535,2 mln. eurų.